Ar padeda korepetitorius mokiniui pasiekti daugiau?

Prieš kontrolinį vaikas ilgai sėdi prie matematikos uždavinių, bet vis tiek nežino, nuo ko pradėti. Pažymiai prastėja ne todėl, kad jis „nemoka mokytis“, o todėl, kad vienoje vietoje likusi spraga trukdo suprasti kitą temą. Tokiose situacijose tėvams natūraliai kyla klausimas: ar padeda korepetitorius, ar papildomos pamokos tik laikinai palengvina namų darbų naštą?

Atsakymas priklauso nuo to, kaip organizuojamas mokymasis. Viena atsitiktinė pamoka prieš testą gali padėti išspręsti konkretų uždavinį. Tačiau ilgalaikę pažangą kuria ne vien paaiškinimas, o nuoseklus procesas: spragų nustatymas, aiškus planas, reguliari praktika ir mokinio tikėjimas, kad jis gali suprasti.

Ar padeda korepetitorius, kai trūksta žinių pagrindų?

Taip, ypač kai mokiniui sunku ne viena konkreti tema, o visas tolesnis dalyko kursas. Matematikoje tai matyti labai aiškiai: nesupratus trupmenų, sudėtinga perprasti lygtis, o be lygčių žinių daug daugiau pastangų reikalauja funkcijos ar uždaviniai su procentais. Klasėje mokytojas turi judėti pagal programą, todėl ne visada gali grįžti tiek žingsnių atgal, kiek reikia konkrečiam vaikui.

Korepetitorius gali sustoti būtent ten, kur atsirado nesupratimas. Jis išsiaiškina ne tik tai, kurio atsakymo mokinys nežino, bet ir kodėl: gal supainiotos taisyklės, gal trūksta ankstesnės klasės žinių, o gal mokinys skuba, nes bijo suklysti. Toks skirtumas esminis. Išmokti vieną taisyklę mintinai nėra tas pats, kas suprasti, kada ir kaip ją pritaikyti.

Vis dėlto papildomos pamokos nepadarys stebuklo, jei jos bus vertinamos kaip greitas pažymių taisymas. Jei vaikas tik perrašo korepetitoriaus sprendimus, o tarp pamokų nepraktikuoja, pažanga gali būti trumpalaikė. Geras mokymas padeda mokiniui pamažu perimti atsakomybę už savo veiksmus, o ne tapti priklausomam nuo pagalbos.

Pažanga prasideda nuo tikslios situacijos įvertinimo

Vien tik pasakymas „reikia pakelti matematikos pažymį“ dar nepasako, ko mokiniui reikia. Vienam aštuntokui trūksta dalybos ir procentų pagrindų, kitam reikia išmokti skaityti tekstinius uždavinius, trečiam, daugiau iššūkių, nes klasės tempas jam per lėtas. Todėl pirmas žingsnis turėtų būti ne atsitiktinai parinktos užduotys, o aiškus starto taško nustatymas.

Kokybiškame procese mokytojas įvertina turimas žinias, išsiaiškina mokinio tikslą ir sudaro realistišką veiksmų planą. Jame turi atsirasti vietos tiek senesnėms spragoms, tiek dabartinėms mokyklos temoms. Kai mokinys supranta, kodėl šią savaitę kartoja būtent tam tikrą temą, mokytis tampa lengviau ir ramiau.

Svarbus ir amžiaus tarpsnis. Penktokui dažnai reikia aiškiai susidėlioti mokymosi įpročius bei sustiprinti pasitikėjimą pereinant į vyresnių klasių sistemą. Dešimtokui aktualu kryptingai ruoštis PUPP, o dvyliktokui, atsirinkti, kurios temos daugiausia lems VBE rezultatą. Tas pats aiškinimo būdas ir tas pats užduočių sudėtingumas visiems netinka.

Individualus dėmesys nereiškia mokymosi vienam

Kai kuriems mokiniams geriausiai tinka individualios pamokos, nes jų spragos specifinės arba reikia daugiau laiko klausimams. Kiti puikiai mokosi mažoje grupėje: mato, kad su panašiais sunkumais susiduria ne jie vieni, išgirsta kitą sprendimo kelią ir išlaiko motyvaciją.

Svarbiausia, kad grupė nebūtų per didelė, o mokytojas žinotų kiekvieno mokinio situaciją. Nuotolinis formatas tam netrukdo, jei pamoka yra aktyvi: mokinys sprendžia, kalba, klausia, gauna grįžtamąjį ryšį ir žino, ką atlikti iki kito susitikimo. Vien klausytis ekrane nėra pakankama mokymosi strategija.

Ką iš tiesų keičia geras korepetitorius?

Pirmasis pokytis dažnai nėra pažymys. Mokinys, kuris anksčiau sakydavo „aš vis tiek nemoku matematikos“, pradeda pats kelti ranką klasėje, nebeatidėlioja namų darbų ir nebebijo pamatyti sunkesnio uždavinio. Tai nėra vien emocinis laimėjimas. Didesnis pasitikėjimas leidžia daugiau bandyti, o bandymas ir klaidų aptarimas yra būtina mokymosi dalis.

Antrasis pokytis, aiškesnis mąstymas. Stiprus mokytojas neapsiriboja atsakymu, bet prašo mokinio paaiškinti savo veiksmus: ką jis pastebėjo, kurią taisyklę taiko, kaip patikrintų rezultatą. Taip ugdomas gebėjimas spręsti naują, dar nematytą uždavinį. Būtent to reikia atsiskaitymuose ir egzaminuose, kuriuose neužtenka atkartoti vieno išmokto pavyzdžio.

Trečiasis pokytis, pastovesnė rutina. Reguliari pamoka sukuria atsakomybės tašką savaitėje, tačiau tikslas nėra nuolat didinti vaiko krūvį. Tikslas, paskirstyti jį protingai. Geriau du ar tris kartus per savaitę trumpai ir kryptingai pakartoti medžiagą, nei paskutinį vakarą prieš kontrolinį bandyti prisiminti visą skyrių.

Kada korepetitoriaus pagalba ypač naudinga?

Papildomas mokymasis dažnai duoda daugiausia naudos keturiose situacijose:

• kai pažymiai smunka, o mokinys pats negali įvardyti priežasties;
• kai po ligos, mokyklos pakeitimo ar tempo pasikeitimo susikaupė spragų;
• kai artėja stojamieji į gimnaziją, PUPP ar VBE ir reikia tikslaus plano;
• kai mokinys jau gauna gerus pažymius, bet nori tvirtesnių žinių ir aukštesnio rezultato.

Paskutinis punktas kartais pamirštamas. Korepetitorius skirtas ne tik „gelbėti“ iš sudėtingos situacijos. Ambicingam mokiniui jis gali padėti išeiti už vadovėlio ribų, išmokti greičiau atpažinti uždavinio logiką ir strategiškai ruoštis aukštų reikalavimų egzaminui.

Kita vertus, ne kiekvienam sunkumui reikia ilgalaikių pamokų. Jei mokinys vienkartinai nesuprato temos, kartais pakanka kelių konsultacijų. Jei problema susijusi su nuovargiu, dideliu nerimu ar pernelyg intensyviu grafiku, pirmiausia verta peržiūrėti vaiko krūvį. Mokymasis efektyvus tik tada, kai šalia rezultatų išsaugoma mokinio savijauta.

Kaip atpažinti, kad pagalba bus kokybiška?

Renkantis verta žiūrėti plačiau nei į vienos pamokos kainą ar pažadą greitai pakelti pažymį. Paklauskite, kaip bus nustatomos spragos, kas ir kaip seks pažangą, ar mokytojas specializuojasi konkrečioje amžiaus grupėje, kaip derinamos mokyklos temos ir ilgalaikis planas. Aiškūs atsakymai rodo, kad mokymas remiasi sistema, o ne atsitiktiniais pratimais.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į ryšį su mokiniu. Profesionalumas nereiškia šalto bendravimo. Vaikas turi jaustis saugiai suklysdamas ir drąsiai klausti, net jei klausimas atrodo paprastas. Būtent todėl „Edup“ mokymosi procese derinamas klasėms pritaikytas turinys, mažos grupės ir nuoseklus darbas su konkrečiomis spragomis.

Kaip įvertinti pažangą po kelių savaičių?

Vienas kontrolinis dar ne visada parodo visą vaizdą. Vertinga stebėti, ar mokinys greičiau pradeda užduotį, ar mažiau prašo pasakyti pirmą žingsnį, ar geba paaiškinti sprendimą savais žodžiais. Vėliau šie ženklai paprastai atsispindi ir pažymiuose.

Tėvams naudinga kalbėtis ne vien apie rezultatą. Vietoj klausimo „kiek gavai?“ galima paklausti „kuri užduotis šiandien pasirodė aiškesnė?“ arba „ką jau moki padaryti be pagalbos?“ Tokie klausimai padeda vaikui pastebėti savo augimą ir mažina įtampą.

Korepetitorius yra veiksminga pagalba, kai mokinys gauna ne paruoštus atsakymus, o aiškų kelią iki jų. Kartais tam reikia kelių pamokų, kartais, kelių mėnesių nuoseklaus darbo. Tačiau kai žinios pradeda jungtis į visumą, o baimę keičia smalsumas, mokinys įgyja kur kas daugiau nei geresnį pažymį: jis išmoksta pasitikėti savo gebėjimu mokytis.

Susijusi paslauga: Pirmoji matematikos pamoka internetu už 1 €

Autorius

Rokas Rutkus

Rokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Visas profilis →

Straipsnį peržiūrėjo

Dominykas Ulevič

Dominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.

Visas profilis →