Kaip gerinti pažymius be pervargimo mokykloje

Prastas pažymys dažnai sukelia vieną pavojingą mintį: „Reikia mokytis dar daugiau.“ Tuomet vakarai pailgėja, sąsiuviniai kaupiasi, o rezultatai ne visuomet keičiasi. Klausimas, kaip gerinti pažymius be pervargimo, nėra apie mažesnes pastangas. Jis apie protingesnę sistemą, kuri padeda suprasti, ko mokotės, ir leidžia pamatyti realią pažangą.

Mokiniui svarbu ne tik pasiekti aukštesnį pažymį per artimiausią kontrolinį. Dar svarbiau, atgauti jausmą, kad jis gali susitvarkyti su sudėtinga tema. Tėvams tai reiškia mažiau įtampos namuose, o vaikui, daugiau pasitikėjimo savimi. Tam nereikia kiekvieną laisvą valandą skirti užduotims.

Kodėl daugiau valandų dar nereiškia geresnių pažymių?

Kai mokinys nesupranta naujos matematikos temos, vien sprendžiant daug panašių uždavinių problema gali likti. Galbūt neaiški viena ankstesnė taisyklė, veiksmų tvarka ar trupmenų pagrindai. Tuomet kiekviena nauja užduotis tampa ne mokymusi, o spėliojimu.

Tas pats vyksta ir ruošiantis PUPP, VBE ar stojamiesiems į gimnaziją. Bandymas „aprėpti viską“ kelia nerimą, tačiau neparodo, nuo ko pradėti. Veiksmingas mokymasis prasideda nuo tikslios vietos, kurioje atsirado spraga. Kai ji užpildoma, vėlesnės temos dažnai ima sietis daug lengviau.

Pervargimas taip pat mažina dėmesį. Po kelių valandų prie ekranų ir vadovėlių mokinys gali atrodyti užimtas, bet nebesugeba įsiminti, analizuoti ar pastebėti klaidų. Todėl tikslas turėtų būti ne ilgesnis vakaras, o aiškesnė 30-60 minučių darbo sesija.

Kaip gerinti pažymius be pervargimo: pradėkite nuo diagnozės

Vietoj pažado „nuo pirmadienio mokysiuosi daugiau“ verta užduoti tris konkrečius klausimus: kurių temų nesuprantu, kokias klaidas kartoju ir kokio rezultato siekiu per artimiausias dvi ar tris savaites?

Pažvelkite į paskutinius kontrolinius, namų darbus ir mokytojo komentarus. Jei matematikos uždavinyje suklysta ne skaičiuojant, o pasirenkant formulę, vien skaičiavimo treniruotės nepakaks. Jei lietuvių kalbos rašinyje trūksta argumentų, problema gali būti ne rašymo greitis, bet teksto analizė ir plano kūrimas.

Naudinga atskirti tris situacijas. Pirmoji, tema beveik suprantama, tik reikia kelių tikslinių užduočių ir klaidų peržiūros. Antroji, yra senesnė žinių spraga, kuri stabdo naują medžiagą. Trečioji, mokinys supranta temą, tačiau kontroliniame nespėja, pasimeta nuo streso arba neatidžiai perskaito sąlygą. Kiekvienai situacijai reikia skirtingo sprendimo.

Toks įvertinimas ypač svarbus 5-8 klasių mokiniams, kai matematikos pagrindai sparčiai sluoksniuojasi. Devintokams ir abiturientams jis padeda nešvaistyti laiko temoms, kurias jie jau moka, ir kryptingiau ruoštis egzaminų užduotims.

Mažas, pastovus planas veikia geriau nei mokymosi maratonas

Geras planas turi būti pakankamai konkretus, kad būtų įmanoma jo laikytis net intensyvią savaitę. Užuot rašę „pasimokyti matematiką“, užsirašykite: „antradienį 35 minutes pakartoti tiesinių lygčių veiksmus ir išspręsti penkis uždavinius“.

Daugeliui mokinių tinka trumpesnės, reguliarios sesijos tris ar keturis kartus per savaitę. Prieš pradedant verta nuspręsti, ką būtent reikia pabaigti. Pabaigus, trumpai pasitikrinti: ką jau suprantu be pagalbos, o kur dar stringu? Šis kelių minučių sustojimas dažnai vertingesnis už papildomą uždavinį, išspręstą mechaniškai.

Poilsis čia nėra premija už atliktą darbą. Jis yra mokymosi plano dalis. Vakare mokiniui reikia laiko atsitraukti nuo ekranų, pajudėti, pabendrauti ir išsimiegoti. Jei dėl papildomo darbo nuolat trumpėja miegas, kitą dieną sunkiau sukaupti dėmesį pamokose, o būtent pamokose dažnai padedamas svarbiausias supratimo pagrindas.

Mokykitės aktyviai, ne tik „būkite prie knygų“

Perskaityti skyrių ar peržiūrėti sprendimą gali būti naudinga, tačiau tai dar neįrodo, kad tema išmokta. Aktyvus mokymasis prasideda tada, kai mokinys pats turi prisiminti, paaiškinti ir pritaikyti informaciją.

Matematikoje verta garsiai paaiškinti kiekvieną sprendimo žingsnį taip, lyg mokytumėte jaunesnį mokinį. Jei viename žingsnyje paaiškinimas sustoja, būtent ten slypi spraga. Išsprendus uždavinį naudinga paklausti savęs, kodėl pasirinktas toks būdas ir kada jis netiktų.

Humanitariniuose dalykuose padeda trumpas atsiminimas be užrašų: perskaičius temą, užvertus vadovėlį pasakykite ar užrašykite tris svarbiausias mintis. Kalbų mokymuisi veiksminga ne vien skaityti žodžius, bet kurti sakinius, kalbėti, taisyti savo klaidas ir reguliariai grįžti prie jau išmoktų žodžių.

Svarbiausia, nebijoti klaidos. Ji nėra įrodymas, kad mokinys „negabus“. Ji yra labai konkreti nuoroda, ką reikia išsiaiškinti. Kai klaidos analizuojamos ramiai, jos tampa greičiausiu keliu į geresnį rezultatą.

Kontroliniai ir egzaminai: ruoškite ne vien žinias, bet ir ramybę

Mokinys gali puikiai spręsti uždavinius namuose, bet suklysti atsiskaityme, nes pasiduoda skubėjimui. Todėl prieš svarbų darbą verta bent kelis kartus pasitreniruoti tokiomis pačiomis sąlygomis: su ribotu laiku, be telefono ir be atsakymų lapo šalia.

Po tokios treniruotės nereikia vertinti savęs vien pagal surinktus taškus. Daug naudingiau išsiaiškinti, ar klaidos kilo dėl žinių, laiko planavimo, neįdėmaus skaitymo ar streso. Jei problema yra laikas, galima mokytis pirmiausia atlikti lengvesnes užduotis. Jei stresas, padeda aiški prieš atsiskaitymą atliekama rutina: miegas, susidėti priemonės iš vakaro, keli lėti įkvėpimai ir priminimas pradėti nuo to, ką mokate.

Egzaminų laikotarpiu ypač svarbu nesilyginti su tais, kurie, atrodo, mokosi be perstojo. Kiekvieno pradinės žinios, tempas ir poreikiai skiriasi. Pasiruošimas tampa tvirtesnis tada, kai matuojama asmeninė pažanga: vakar negalėjau išspręsti, šiandien jau galiu paaiškinti.

Kada verta prašyti pagalbos?

Savarankiškumas nereiškia, kad viską reikia išspręsti vienam. Jei mokinys kelis kartus bando, tačiau vis grįžta prie tos pačios klaidos, pagalba gali sutaupyti daug laiko ir nusivylimo. Svarbu, kad ji nebūtų vien atsakymo pasakymas. Geras mokytojas padeda suprasti mąstymo eigą, patikrina pagrindus ir parenka užduotis pagal mokinio lygį.

Individualus dėmesys ypač vertingas, kai klasėje nauja tema juda greitai, o mokinys nedrįsta klausti. Mažoje grupėje ar individualioje pamokoje galima sustoti ties konkrečia spraga, išbandyti kitą paaiškinimą ir iš karto įtvirtinti žinias praktikoje. „Edup“ mokymosi procesas būtent todėl orientuojamas į mokinio klasę, jo turimas žinias ir aiškų pažangos planą, o ne į atsitiktines papildomas valandas.

Tėvams verta klausti ne vien „kokį pažymį gavai?“, bet ir „kuri vieta buvo sunkiausia?“ arba „ko tau reikėtų, kad kitą kartą jaustumeisi tvirčiau?“ Tokie klausimai mažina gėdą ir padeda vaikui tiksliau įvardyti pagalbos poreikį.

Aukštesni pažymiai neturi būti pasiekiami nuolatine įtampa. Jie dažniau atsiranda tuomet, kai mokinys turi aiškų kitą žingsnį, pakankamai laiko pailsėti ir žmogų, su kuriuo gali išsiaiškinti tai, kas šiandien atrodo per sunku. Maža, pastovi pažanga galiausiai pakeičia ne tik pažymį, ji grąžina pasitikėjimą savo galimybėmis.

Susijusi paslauga: Pirmoji matematikos pamoka internetu už 1 €

Autorius

Rokas Rutkus

Rokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Visas profilis →

Straipsnį peržiūrėjo

Dominykas Ulevič

Dominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.

Visas profilis →