Kaip motyvuoti mokinį mokytis be spaudimo

Blogas pažymys dažnai yra tik matoma problemos dalis. Už jo gali slypėti nesuprasta tema, baimė suklysti, nuovargis, per didelis krūvis ar įsitikinimas: „man vis tiek nepavyks“. Todėl ieškant atsakymo, kaip motyvuoti mokinį mokytis, verta pradėti ne nuo griežtesnių taisyklių, o nuo klausimo, kas iš tiesų stabdo vaiką.

Motyvacija nėra pastovi savybė, kurią vieni mokiniai turi, o kiti, ne. Ji keičiasi priklausomai nuo patirties, aplinkos ir to, ar mokinys jaučia, kad gali įveikti užduotį. Kai pastangos pastebimos, tikslas aiškus, o pagalba prieinama laiku, noras mokytis dažniausiai grįžta.

Pirmiausia išsiaiškinkite, kodėl mokytis sunku

Sakinys „nenoriu mokytis“ gali reikšti labai skirtingus dalykus. Penktokui tai kartais būna prisitaikymo prie naujų mokytojų ir didesnio krūvio ženklas. Aštuntokui, spragos, susikaupusios per kelis metus. Vyresnių klasių mokiniui motyvaciją gali mažinti spaudimas dėl PUPP, VBE, stojamųjų ar neapibrėžtumo renkantis ateities kryptį.

Ramus pokalbis dažnai pasako daugiau nei ilgas moralas. Užuot klausę „kodėl vėl nesimokei?“, pabandykite paklausti: „Kuri vieta šioje temoje labiausiai stringa?“, „Kas nutiktų, jei reikėtų atsakinėti rytoj?“ arba „Kokios pagalbos iš manęs dabar reikėtų?“ Tokie klausimai rodo, kad vaikui nereikia vien gintis, jis gali kartu ieškoti sprendimo.

Svarbu atskirti nenorą nuo negalėjimo. Mokinys, kuris atidėlioja matematikos užduotis, nebūtinai yra tingus. Jei jis nesupranta trupmenų, lygčių ar ankstesnės temos pagrindų, kiekvienas naujas uždavinys atrodo kaip patvirtinimas, kad jis atsilieka. Tuomet pirmasis tikslas yra ne priversti dirbti ilgiau, o užpildyti konkrečią spragą.

Kaip motyvuoti mokinį mokytis: mažinkite užduoties dydį

Didelis tikslas, pavyzdžiui, „pasikelti matematikos pažymį“, retai įkvepia pradėti šiandien. Jis per platus ir atrodo tolimas. Daug veiksmingiau jį paversti aiškiais, pasiekiamais žingsniais: šią savaitę pakartoti veiksmus su trupmenomis, per dvi pamokas išspręsti dešimt panašių uždavinių, prieš kontrolinį atlikti bandomąjį variantą ir aptarti klaidas.

Mažos pergalės kuria pasitikėjimą. Mokinys turi pamatyti ryšį tarp pastangų ir rezultato: vakar nemokėjau, šiandien jau suprantu; anksčiau sustodavau ties pirmu žingsniu, dabar galiu išspręsti kelis uždavinius savarankiškai. Ši patirtis yra stipresnė už bet kokį raginimą „labiau pasistenk“.

Pradžiai pakanka ir 20-30 minučių kryptingo darbo. Ypač kai vaikas jaučiasi atsilikęs, reikalavimas iš karto kelias valandas sėdėti prie vadovėlio gali tik sustiprinti pasipriešinimą. Trumpas, konkretus susitarimas, viena tema, keli uždaviniai, aiški pabaiga, padeda pradėti be įtampos. Vėliau darbo trukmę galima didinti pagal mokinio amžių, krūvį ir tikslą.

Tikslas turi būti matomas ir prasmingas

Pažymys gali būti vienas iš tikslų, bet jis neturėtų būti vienintelis. Vienam mokiniui prasminga geriau suprasti temą, kad klasėje nebereikėtų bijoti būti pakviestam prie lentos. Kitam svarbu ramiau jaustis per egzaminą. Trečiam, įstoti į norimą gimnaziją ar pasirinkti studijų kryptį, kuriai reikalingi stipresni matematikos rezultatai.

Su jaunesniais mokiniais veikia trumpesnė perspektyva: pasiruošti penktadienio atsiskaitymui, atlikti namų darbus be ašarų, išdrįsti paklausti mokytojo. Vyresniesiems naudinga aptarti, kaip dabartinės pastangos susijusios su jų pasirinkimais po metų ar dvejų. Tačiau ateities planai neturi virsti grasinimu. Jie turi padėti mokiniui pajusti, kad jis pats kuria daugiau galimybių.

Pastebėkite pastangas, ne tik rezultatą

Kai namuose daugiausia kalbama apie pažymius, mokinys gali pradėti slėpti kontrolinius ar vengti pasakoti apie sunkumus. Jam atrodo, kad vertinamas ne jo darbas, o vienas skaičius elektroniniame dienyne. Tokia atmosfera retai skatina prašyti pagalbos.

Vietoje bendro „šaunuolis“ įvardykite, kas konkrečiai pavyko: „Pastebėjau, kad šįkart pats pradėjai nuo lengvesnių uždavinių“, „Nors buvo sunku, nepasidavei po pirmos klaidos“, „Gerai, kad pasakei, kurios vietos nesupranti.“ Konkretus grįžtamasis ryšys moko vaiką atpažinti savo veiksmingus įpročius.

Tai nereiškia, kad nereikia kalbėti apie atsakomybę. Susitarimai dėl namų darbų, telefono laiko ar pasiruošimo kontroliniams reikalingi. Tačiau taisyklės veikia geriau, kai jos yra aiškios, pastovios ir aptartos iš anksto, o ne sukuriamos emocingai po prasto rezultato. Paaugliams ypač svarbu turėti balsą sprendžiant, kada ir kaip jie mokysis.

Sukurkite mokymosi rutiną, kuri nealina

Motyvacija padeda pradėti, bet rutina padeda tęsti tada, kai nuotaikos nėra. Mokinys neturi kas vakarą iš naujo spręsti, ar mokytis. Daug lengviau, kai yra įprastas laikas, paruošta vieta ir aiški pradžios užduotis.

Mokymosi aplinka neturi būti ideali, tačiau verta sumažinti akivaizdžius trukdžius. Telefoną galima padėti į kitą kambarį trumpam darbo intervalui, o sudėtingas užduotis planuoti tuo metu, kai vaikas dar nepavargęs. Poilsis taip pat yra plano dalis. Miegas, judėjimas ir laikas be ekranų tiesiogiai veikia dėmesį, atmintį bei emocinę kantrybę.

Skirtingiems mokiniams reikia skirtingo ritmo. Vienam padeda trumpi kasdieniai pakartojimai, kitam, dvi ilgesnės kryptingos pamokos per savaitę. Jei artėja PUPP ar VBE, verta pradėti anksčiau ir mokytis etapais: pirmiausia sustiprinti pagrindus, tada sistemingai spręsti užduotis, galiausiai treniruotis pagal egzamino formatą. Bandymas viską išmokti paskutinę savaitę dažniausiai augina nerimą, o ne rezultatą.

Klaida turi tapti informacija, ne nuosprendžiu

Mokinių motyvaciją dažnai stabdo ne užduoties sunkumas, o gėda suklysti. Jei kiekviena klaida sutinkama nusivylimu, vaikas renkasi saugesnį kelią, nespėti, nebandyti, pasakyti, kad „nerūpi“. Taip jis apsaugo save nuo galimo nesėkmės jausmo.

Naudingiau klausti: kurioje vietoje pasikeitė sprendimo kryptis? Ko trūko, taisyklės, dėmesio, laiko ar ankstesnės žinios? Toks požiūris moko analizuoti, o ne tik taisyti. Ypač matematikoje svarbu peržiūrėti sprendimo eigą, nes vien galutinio atsakymo matymas nepadeda suprasti, ką kitą kartą daryti kitaip.

Jeigu mokinys bijo kalbėti klasėje arba po kelių nesėkmių nebetiki savo jėgomis, jam gali prireikti mažesnės, saugesnės mokymosi erdvės. Individualus dėmesys ar nedidelė grupė leidžia klausti be baimės, grįžti prie pagrindų ir mokytis savo tempu. Tai nėra silpnumo ženklas, tai protingas būdas atkurti tvirtą žinių pagrindą.

Kada verta kreiptis papildomos pagalbos

Papildoma pagalba ypač naudinga, kai sunkumai kartojasi kelis mėnesius, namų darbai nuolat baigiasi konfliktais arba mokinys negali savarankiškai pradėti darbo, nors iš tiesų nori geresnių rezultatų. Kartais tėvams ir vaikui tiesiog per sunku išlaikyti ramų mokytojo bei mokinio santykį vienuose namuose.

Struktūruotas mokymosi procesas padeda ne tik išaiškinti temas. Jis parodo pažangą, sudėlioja realų planą ir leidžia mokiniui patirti, kad rezultatas priklauso nuo suprantamų veiksmų. „Edup“ pamokose mokytojas dirba pagal mokinio klasę, tikslus ir turimas spragas, todėl mokymasis netampa atsitiktiniu uždavinių sprendimu.

Motyvacijos nereikia išreikalauti garsesniu balsu. Ji auga tada, kai mokinys jaučiasi suprastas, žino, nuo ko pradėti, ir reguliariai pamato savo pažangą. Kartais pakanka vienos aiškiai išmoktos temos, kad vietoje „aš nemoku“ atsirastų daug stipresnė mintis: „dar nemokėjau, bet galiu išmokti“.

Susijusi paslauga: Pirmoji matematikos pamoka internetu už 1 €

Autorius

Rokas Rutkus

Rokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Visas profilis →

Straipsnį peržiūrėjo

Dominykas Ulevič

Dominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.

Visas profilis →