← Atgal į straipsnius
Matematikos pamokos
Kiek pamokų reikia prieš PUPP, kad jaustumėtės tvirtai?
Sužinokite, kiek pamokų reikia prieš PUPP pagal mokinio žinias, laiką ir tikslą. Praktinis planas, padedantis ramiai siekti geresnio rezultato PUPP metu.
Autorius: Rokas RutkusPeržiūrėjo: Dominykas Ulevič
Atnaujinta: · Paskelbta: · Skaitymas ~6 min
Likus keliems mėnesiams iki pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, daugeliui šeimų kyla tas pats klausimas: kiek pamokų reikia prieš PUPP? Norisi konkretaus skaičiaus, penkių, dešimties ar dvidešimties pamokų. Tačiau tiksliausias atsakymas prasideda ne nuo kalendoriaus, o nuo mokinio situacijos: kokios temos jau suprantamos, kur atsiranda klaidų ir kokio rezultato siekiama.
PUPP pasiruošimas neturėtų būti skubus bandymas „praeiti viską iš naujo“. Geriausiai veikia aiškus planas, kuriame pirmiausia nustatomos žinių spragos, tada nuosekliai stiprinami pagrindai, o galiausiai mokomasi spręsti užduotis ribotu laiku. Toks kelias suteikia ne tik daugiau žinių, bet ir ramybės pačiame patikrinime.
Kiek pamokų reikia prieš PUPP: atsakymas priklauso nuo starto
Vienam mokiniui gali pakakti 6-8 kryptingų pamokų, kad jis išmoktų valdyti dažniausiai pasitaikančias klaidas ir sustiprintų pasitikėjimą. Kitam gali reikėti 20 ar daugiau pamokų, nes sunkumai kaupėsi nuo ankstesnių klasių, o matematika atrodo paini jau nuo pirmųjų veiksmų.
Pamokų skaičių lemia ne pažymys viename kontroliniame. Mokinys gali gauti septynetą, bet klysti atlikdamas veiksmus su trupmenomis, nesuprasti procentų uždavinių arba sutrikti, kai uždavinį reikia perskaityti atidžiau ir pasirinkti sprendimo būdą. Kita vertus, mokinys su žemesniu pažymiu kartais turi tvirtus pagrindus, tik jam trūksta darbo tempo, aiškesnės strategijos ar drąsos klausti.
Planuojant pasiruošimą verta įvertinti keturis dalykus:
- kiek laiko liko iki PUPP;
- kurios temos kelia sunkumų ir ar jų yra daug;
- kaip savarankiškai mokinys atlieka užduotis;
- kokio rezultato jis siekia ir kiek pastangų gali skirti kas savaitę.
Svarbu nepradėti nuo pažado „per kelias pamokas sutvarkysime viską“. Toks lūkestis dažnai sukuria papildomą įtampą. Kur kas naudingiau susitarti dėl realaus pirmojo tikslo: suprasti silpniausias temas, susidėlioti darbo ritmą ir po kelių savaičių pamatyti aiškią pažangą.
Trys dažniausios pasiruošimo situacijos
Kai pagrindai geri, bet trūksta užtikrintumo
Jeigu mokinys daugumą užduočių išsprendžia teisingai, bet klysta iš skubėjimo, nežino, nuo ko pradėti sudėtingesnį uždavinį, arba patiria stresą per atsiskaitymus, dažniausiai pakanka maždaug 6-10 pamokų. Jas verta planuoti likus 1-2 mėnesiams iki patikrinimo.
Tokiu atveju pamokose daug dėmesio skiriama ne teorijos kartojimui nuo nulio, o užduočių analizei. Mokinys mokosi perskaityti sąlygą, pasižymėti duomenis, pasitikrinti atsakymą ir protingai paskirstyti laiką. Tai nedidelės detalės, kurios PUPP metu dažnai lemia daugiau nei dar viena iškalta taisyklė.
Kai spragos matomos keliose temose
Jei sunku su procentais, lygtimis, geometrija, grafikais ar tekstiniais uždaviniais, racionalus planas dažniausiai apima 12-20 pamokų. Geriausia jas pradėti likus 3-5 mėnesiams iki PUPP, mokantis 1-2 kartus per savaitę.
Čia svarbiausia ne šokinėti nuo vienos temos prie kitos pagal atsitiktines užduotis. Pirmiausia atkuriamas supratimas: ką reiškia veiksmai, kodėl taikoma formulė, kaip atpažinti uždavinio tipą. Tik tada sprendžiama daugiau įvairaus sudėtingumo pavyzdžių. Kai mokinys supranta logiką, jam nebereikia spėlioti, kurią taisyklę prisiminti.
Tokioje situacijoje namų darbas taip pat turi reikšmę. Net ir labai gera pamoka nepadarys stebuklo, jei tarp susitikimų mokinys nepasikartos aptartų veiksmų. Užtenka trumpų, konkrečių užduočių, svarbiau reguliarumas nei ilgas vakaras prie pratybų.
Kai matematika kelia daug nerimo
Jeigu mokinys vengia užduočių, sako „aš nemoku matematikos“, nebeprisimena ankstesnių klasių temų ar gauna nuolat žemus rezultatus, verta planuoti ilgesnį kelią, apie 20-30 pamokų, o kartais ir daugiau. Optimalu pradėti pirmoje mokslo metų pusėje, nelaukiant pavasario.
Šiuo atveju tikslas nėra vien PUPP balas. Reikia atkurti ryšį su mokymusi. Mokinys turi patirti, kad gali išspręsti uždavinį pats, kad klaida nėra įrodymas apie jo gebėjimus ir kad pažanga atsiranda iš mažų, nuoseklių žingsnių. Kai baimės mažiau, atsiranda vietos mąstymui ir rezultatams.
Kodėl paskutinės dvi savaitės retai išsprendžia problemą
Intensyvus kartojimas prieš pat PUPP gali būti naudingas, jei žinios jau tvirtos. Jis padeda prisiminti formules, pasitikrinti laiką ir įtvirtinti sprendimo eigą. Tačiau jis nėra geriausias būdas užpildyti ilgai kauptas spragas.
Mokiniui reikia laiko ne tik išgirsti paaiškinimą, bet ir jį pritaikyti. Pirmą kartą išspręstas uždavinys dar nereiškia, kad kitą savaitę pavyks savarankiškai išspręsti panašų. Žinios stiprėja tuomet, kai tema grįžta kelis kartus: per paaiškinimą, pratimą, klaidų aptarimą ir naują užduotį.
Dėl to paskutinėms savaitėms verta palikti ne sudėtingiausių temų mokymąsi, o bendrą repeticiją. Sprendžiami bandomieji variantai, stebima, kur prarandamas laikas, ir kartojamos tos vietos, kurios dar kelia abejonių. Tai leidžia į PUPP ateiti ne su jausmu „tikiuosi, pasiseks“, o su aiškiu veiksmų planu.
Kaip sudaryti realų pamokų planą
Pirmas žingsnis, diagnostika. Ji gali būti trumpa, tačiau turi parodyti ne tik teisingų atsakymų skaičių. Svarbu suprasti, ar mokinys nemoka temos, ar suklysta skaičiuodamas, ar perskaito užduotį pernelyg skubiai. Šios priežastys reikalauja skirtingo darbo.
Antras žingsnis, suskirstyti temas į tris grupes: tas, kurias mokinys jau moka, tas, kurias reikia pakartoti, ir tas, kurias būtina mokytis iš pagrindų. Tai apsaugo nuo dažnos klaidos, vienodai daug laiko skirti viskam. PUPP pasiruošimas turi būti individualus, nes dviem devintokams tas pats planas retai duoda vienodą rezultatą.
Trečias žingsnis, pasirinkti reguliarų ritmą. Viena pamoka per savaitę tinka, kai pagrindai gana stabilūs ir iki patikrinimo liko keli mėnesiai. Dvi pamokos per savaitę dažniau reikalingos, kai spragų daugiau arba laiko mažiau. Tačiau per intensyvus grafikas ne visada yra geresnis: jei mokinys nespėja įsisavinti medžiagos ir atlikti trumpų savarankiškų užduočių, didėja nuovargis.
Ketvirtas žingsnis, reguliariai matuoti pažangą. Po kelių pamokų verta grįžti prie panašių užduočių ir pažiūrėti, kas pasikeitė. Aiškiai matomas progresas motyvuoja daug labiau nei bendras raginimas „reikia daugiau pasistengti“.
Ką turėtų duoti kiekviena papildoma pamoka
Papildomos pamokos vertė nėra vien išspręstų uždavinių kiekis. Po geros pamokos mokinys turėtų aiškiau suprasti, ką darė, kodėl pasirinko būtent tokį sprendimą ir ką darys susidūręs su panašia užduotimi vienas.
Būtent todėl svarbi mokytojo specializacija ir gebėjimas paaiškinti mokinio kalba. Nuotoliniame formate taip pat galima dirbti labai tiksliai: matyti sprendimo eigą, iškart pastebėti klaidą, kartu analizuoti užduotį ir išsaugoti aiškias pastabas vėlesniam kartojimui. Mažoje grupėje ar individualioje pamokoje mokinys gauna erdvės klausti, o ne tik tyliai sekti bendrą tempą.
„Edup“ pasiruošimą grindžia būtent tokia logika: pirmiausia išsiaiškinamos spragos, tada sudaroma mokiniui pritaikyta programa ir nuosekliai stebima pažanga. Tai padeda pasiruošimą vertinti ne kaip atsitiktinių pamokų rinkinį, o kaip kryptingą procesą.
Tėvams: į ką verta atkreipti dėmesį
Tėvų pagalba prieš PUPP neturi virsti kasdieniu tardymu apie pažymius. Daug naudingiau paklausti, kuri tema šiuo metu aiškėja, kas pavyko geriau nei praėjusią savaitę ir kokios pagalbos vaikui reikia. Ramus domėjimasis mažina spaudimą, o mokinys lengviau pasako, kur stringa.
Verta saugotis palyginimų su klasės draugais ar vyresniais broliais bei sesėmis. Vienam mokiniui dešimt pamokų gali būti tikslus ir pakankamas planas, kitam, tik pradžia. Rezultatą lemia ne vien valandų skaičius, bet ir darbo kokybė, pastovumas bei mokinio įsitraukimas.
Jei PUPP kelia nerimą jau dabar, geriausias momentas pradėti nėra tada, kai atsiranda panika. Pradėkite nuo vienos aiškios temos ir vieno nedidelio žingsnio. Kai mokinys pamato, kad uždaviniai tampa įveikiami, jis pradeda tikėti ne atsitiktine sėkme, o savo gebėjimu pasiruošti.
Pagrindinis gidas: kaip pasiruošti PUPP matematikai
Susijusi paslauga: Matematikos korepetitorius 9-10 klasei ir PUPP
Autorius
Rokas RutkusRokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.
Visas profilis →Straipsnį peržiūrėjo
Dominykas UlevičDominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.
Visas profilis →EdUp pamokos
Reikia pagalbos su matematika?
Individualios pamokos ir maži kursai 5-12 klasėms, PUPP, VBE ir eksternams. 20 korepetitorių komanda, 5,0 įvertinimas Google.
Skaitykite toliau
← Atgal į straipsnius
Matematikos pamokos
Kiek pamokų reikia prieš PUPP, kad jaustumėtės tvirtai?
Sužinokite, kiek pamokų reikia prieš PUPP pagal mokinio žinias, laiką ir tikslą. Praktinis planas, padedantis ramiai siekti geresnio rezultato PUPP metu.
Autorius: Rokas RutkusPeržiūrėjo: Dominykas Ulevič
Atnaujinta: · Paskelbta: · Skaitymas ~6 min
Likus keliems mėnesiams iki pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, daugeliui šeimų kyla tas pats klausimas: kiek pamokų reikia prieš PUPP? Norisi konkretaus skaičiaus, penkių, dešimties ar dvidešimties pamokų. Tačiau tiksliausias atsakymas prasideda ne nuo kalendoriaus, o nuo mokinio situacijos: kokios temos jau suprantamos, kur atsiranda klaidų ir kokio rezultato siekiama.
PUPP pasiruošimas neturėtų būti skubus bandymas „praeiti viską iš naujo“. Geriausiai veikia aiškus planas, kuriame pirmiausia nustatomos žinių spragos, tada nuosekliai stiprinami pagrindai, o galiausiai mokomasi spręsti užduotis ribotu laiku. Toks kelias suteikia ne tik daugiau žinių, bet ir ramybės pačiame patikrinime.
Kiek pamokų reikia prieš PUPP: atsakymas priklauso nuo starto
Vienam mokiniui gali pakakti 6-8 kryptingų pamokų, kad jis išmoktų valdyti dažniausiai pasitaikančias klaidas ir sustiprintų pasitikėjimą. Kitam gali reikėti 20 ar daugiau pamokų, nes sunkumai kaupėsi nuo ankstesnių klasių, o matematika atrodo paini jau nuo pirmųjų veiksmų.
Pamokų skaičių lemia ne pažymys viename kontroliniame. Mokinys gali gauti septynetą, bet klysti atlikdamas veiksmus su trupmenomis, nesuprasti procentų uždavinių arba sutrikti, kai uždavinį reikia perskaityti atidžiau ir pasirinkti sprendimo būdą. Kita vertus, mokinys su žemesniu pažymiu kartais turi tvirtus pagrindus, tik jam trūksta darbo tempo, aiškesnės strategijos ar drąsos klausti.
Planuojant pasiruošimą verta įvertinti keturis dalykus:
- kiek laiko liko iki PUPP;
- kurios temos kelia sunkumų ir ar jų yra daug;
- kaip savarankiškai mokinys atlieka užduotis;
- kokio rezultato jis siekia ir kiek pastangų gali skirti kas savaitę.
Svarbu nepradėti nuo pažado „per kelias pamokas sutvarkysime viską“. Toks lūkestis dažnai sukuria papildomą įtampą. Kur kas naudingiau susitarti dėl realaus pirmojo tikslo: suprasti silpniausias temas, susidėlioti darbo ritmą ir po kelių savaičių pamatyti aiškią pažangą.
Trys dažniausios pasiruošimo situacijos
Kai pagrindai geri, bet trūksta užtikrintumo
Jeigu mokinys daugumą užduočių išsprendžia teisingai, bet klysta iš skubėjimo, nežino, nuo ko pradėti sudėtingesnį uždavinį, arba patiria stresą per atsiskaitymus, dažniausiai pakanka maždaug 6-10 pamokų. Jas verta planuoti likus 1-2 mėnesiams iki patikrinimo.
Tokiu atveju pamokose daug dėmesio skiriama ne teorijos kartojimui nuo nulio, o užduočių analizei. Mokinys mokosi perskaityti sąlygą, pasižymėti duomenis, pasitikrinti atsakymą ir protingai paskirstyti laiką. Tai nedidelės detalės, kurios PUPP metu dažnai lemia daugiau nei dar viena iškalta taisyklė.
Kai spragos matomos keliose temose
Jei sunku su procentais, lygtimis, geometrija, grafikais ar tekstiniais uždaviniais, racionalus planas dažniausiai apima 12-20 pamokų. Geriausia jas pradėti likus 3-5 mėnesiams iki PUPP, mokantis 1-2 kartus per savaitę.
Čia svarbiausia ne šokinėti nuo vienos temos prie kitos pagal atsitiktines užduotis. Pirmiausia atkuriamas supratimas: ką reiškia veiksmai, kodėl taikoma formulė, kaip atpažinti uždavinio tipą. Tik tada sprendžiama daugiau įvairaus sudėtingumo pavyzdžių. Kai mokinys supranta logiką, jam nebereikia spėlioti, kurią taisyklę prisiminti.
Tokioje situacijoje namų darbas taip pat turi reikšmę. Net ir labai gera pamoka nepadarys stebuklo, jei tarp susitikimų mokinys nepasikartos aptartų veiksmų. Užtenka trumpų, konkrečių užduočių, svarbiau reguliarumas nei ilgas vakaras prie pratybų.
Kai matematika kelia daug nerimo
Jeigu mokinys vengia užduočių, sako „aš nemoku matematikos“, nebeprisimena ankstesnių klasių temų ar gauna nuolat žemus rezultatus, verta planuoti ilgesnį kelią, apie 20-30 pamokų, o kartais ir daugiau. Optimalu pradėti pirmoje mokslo metų pusėje, nelaukiant pavasario.
Šiuo atveju tikslas nėra vien PUPP balas. Reikia atkurti ryšį su mokymusi. Mokinys turi patirti, kad gali išspręsti uždavinį pats, kad klaida nėra įrodymas apie jo gebėjimus ir kad pažanga atsiranda iš mažų, nuoseklių žingsnių. Kai baimės mažiau, atsiranda vietos mąstymui ir rezultatams.
Kodėl paskutinės dvi savaitės retai išsprendžia problemą
Intensyvus kartojimas prieš pat PUPP gali būti naudingas, jei žinios jau tvirtos. Jis padeda prisiminti formules, pasitikrinti laiką ir įtvirtinti sprendimo eigą. Tačiau jis nėra geriausias būdas užpildyti ilgai kauptas spragas.
Mokiniui reikia laiko ne tik išgirsti paaiškinimą, bet ir jį pritaikyti. Pirmą kartą išspręstas uždavinys dar nereiškia, kad kitą savaitę pavyks savarankiškai išspręsti panašų. Žinios stiprėja tuomet, kai tema grįžta kelis kartus: per paaiškinimą, pratimą, klaidų aptarimą ir naują užduotį.
Dėl to paskutinėms savaitėms verta palikti ne sudėtingiausių temų mokymąsi, o bendrą repeticiją. Sprendžiami bandomieji variantai, stebima, kur prarandamas laikas, ir kartojamos tos vietos, kurios dar kelia abejonių. Tai leidžia į PUPP ateiti ne su jausmu „tikiuosi, pasiseks“, o su aiškiu veiksmų planu.
Kaip sudaryti realų pamokų planą
Pirmas žingsnis, diagnostika. Ji gali būti trumpa, tačiau turi parodyti ne tik teisingų atsakymų skaičių. Svarbu suprasti, ar mokinys nemoka temos, ar suklysta skaičiuodamas, ar perskaito užduotį pernelyg skubiai. Šios priežastys reikalauja skirtingo darbo.
Antras žingsnis, suskirstyti temas į tris grupes: tas, kurias mokinys jau moka, tas, kurias reikia pakartoti, ir tas, kurias būtina mokytis iš pagrindų. Tai apsaugo nuo dažnos klaidos, vienodai daug laiko skirti viskam. PUPP pasiruošimas turi būti individualus, nes dviem devintokams tas pats planas retai duoda vienodą rezultatą.
Trečias žingsnis, pasirinkti reguliarų ritmą. Viena pamoka per savaitę tinka, kai pagrindai gana stabilūs ir iki patikrinimo liko keli mėnesiai. Dvi pamokos per savaitę dažniau reikalingos, kai spragų daugiau arba laiko mažiau. Tačiau per intensyvus grafikas ne visada yra geresnis: jei mokinys nespėja įsisavinti medžiagos ir atlikti trumpų savarankiškų užduočių, didėja nuovargis.
Ketvirtas žingsnis, reguliariai matuoti pažangą. Po kelių pamokų verta grįžti prie panašių užduočių ir pažiūrėti, kas pasikeitė. Aiškiai matomas progresas motyvuoja daug labiau nei bendras raginimas „reikia daugiau pasistengti“.
Ką turėtų duoti kiekviena papildoma pamoka
Papildomos pamokos vertė nėra vien išspręstų uždavinių kiekis. Po geros pamokos mokinys turėtų aiškiau suprasti, ką darė, kodėl pasirinko būtent tokį sprendimą ir ką darys susidūręs su panašia užduotimi vienas.
Būtent todėl svarbi mokytojo specializacija ir gebėjimas paaiškinti mokinio kalba. Nuotoliniame formate taip pat galima dirbti labai tiksliai: matyti sprendimo eigą, iškart pastebėti klaidą, kartu analizuoti užduotį ir išsaugoti aiškias pastabas vėlesniam kartojimui. Mažoje grupėje ar individualioje pamokoje mokinys gauna erdvės klausti, o ne tik tyliai sekti bendrą tempą.
„Edup“ pasiruošimą grindžia būtent tokia logika: pirmiausia išsiaiškinamos spragos, tada sudaroma mokiniui pritaikyta programa ir nuosekliai stebima pažanga. Tai padeda pasiruošimą vertinti ne kaip atsitiktinių pamokų rinkinį, o kaip kryptingą procesą.
Tėvams: į ką verta atkreipti dėmesį
Tėvų pagalba prieš PUPP neturi virsti kasdieniu tardymu apie pažymius. Daug naudingiau paklausti, kuri tema šiuo metu aiškėja, kas pavyko geriau nei praėjusią savaitę ir kokios pagalbos vaikui reikia. Ramus domėjimasis mažina spaudimą, o mokinys lengviau pasako, kur stringa.
Verta saugotis palyginimų su klasės draugais ar vyresniais broliais bei sesėmis. Vienam mokiniui dešimt pamokų gali būti tikslus ir pakankamas planas, kitam, tik pradžia. Rezultatą lemia ne vien valandų skaičius, bet ir darbo kokybė, pastovumas bei mokinio įsitraukimas.
Jei PUPP kelia nerimą jau dabar, geriausias momentas pradėti nėra tada, kai atsiranda panika. Pradėkite nuo vienos aiškios temos ir vieno nedidelio žingsnio. Kai mokinys pamato, kad uždaviniai tampa įveikiami, jis pradeda tikėti ne atsitiktine sėkme, o savo gebėjimu pasiruošti.
Pagrindinis gidas: kaip pasiruošti PUPP matematikai
Susijusi paslauga: Matematikos korepetitorius 9-10 klasei ir PUPP
Autorius
Rokas RutkusRokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.
Visas profilis →Straipsnį peržiūrėjo
Dominykas UlevičDominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.
Visas profilis →EdUp pamokos
Reikia pagalbos su matematika?
Individualios pamokos ir maži kursai 5-12 klasėms, PUPP, VBE ir eksternams. 20 korepetitorių komanda, 5,0 įvertinimas Google.