Kai vaikas grįžta iš mokyklos sakydamas „aš tiesiog nesuprantu matematikos“, tėvams kyla ne vien klausimas, kas paaiškins temą. Norisi rasti formatą, kuris padėtų ne tik pasiruošti kitam kontroliniui, bet ir grąžintų pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl klausimas, ar verta rinktis grupinį korepetavimą, nėra vien apie kainą ar pamokų skaičių. Jis apie tai, kokio mokymosi būdo šiuo metu labiausiai reikia konkrečiam mokiniui.
Mažos grupės gali tapti labai stipria mokymosi erdve: jose mokinys gauna mokytojo dėmesį, kartu pamato, kad su tais pačiais sunkumais susiduria ir kiti, bei mokosi aktyviai reikšti mintis. Vis dėlto grupinis formatas nėra automatiškai geriausias kiekvienam. Rezultatą lemia grupės dydis, mokinių lygio suderinamumas, mokytojo metodika ir aiškus pažangos planas.
Kokybiška grupinė pamoka nėra paskaita, kur mokytojas kalba, o mokiniai tyliai užsirašo. Jos tikslas – įtraukti kiekvieną dalyvį. Mokytojas paaiškina naują temą, tikrina, kaip ją suprato mokiniai, skiria užduotis skirtingo sudėtingumo lygiais ir suteikia grįžtamąjį ryšį.
Svarbiausias žodis čia – maža grupė. Kai vienoje nuotolinėje pamokoje dalyvauja keli mokiniai, mokytojas gali pastebėti, kas dar painioja trupmenų veiksmus, kas praleidžia sąlygą uždavinyje, o kas jau pasirengęs sudėtingesnei užduočiai. Didelėje grupėje toks dėmesys greitai pradingsta, todėl prieš renkantis verta išsiaiškinti ne tik kainą, bet ir maksimalų mokinių skaičių.
Grupėje atsiranda ir sveika mokymosi dinamika. Vienas mokinys užduoda klausimą, kurio kitas galbūt nedrįso išsakyti. Kitas paaiškina savo sprendimo kelią, ir staiga tema tampa suprantamesnė ne iš vadovėlio formuluotės, o iš bendraamžio perspektyvos. Tai ypač naudinga mokiniams, kuriems reikia pamatyti kelis būdus, kaip prieiti prie atsakymo.
Grupinis korepetavimas dažniausiai pasiteisina tuomet, kai mokinys turi aiškų tikslą, tačiau jam nereikia visos pamokos laiko skirti vien asmeninėms spragoms. Pavyzdžiui, aštuntokas nori sustiprinti algebros pagrindus prieš atsiskaitymus, dešimtokė ruošiasi PUPP, o dvyliktokas sistemingai kartoja VBE temas. Mokantis pagal nuoseklią programą, grupė padeda išlaikyti tempą ir nepamesti krypties.
Šis formatas tinka ir tiems, kuriems stinga motyvacijos mokytis vieniems. Reguliarus susitikimas su ta pačia grupe sukuria atsakomybę: lengviau prisėsti prie namų darbų, kai žinai, kad kitą pamoką galėsi aptarti, kas pavyko ir kur sustojai. Mokinys mato kitų pastangas, bet mokosi ne konkuruoti dėl kiekvieno balo, o siekti savo progreso.
Tėvams grupinės pamokos taip pat suteikia aiškumo. Vietoje atsitiktinių susitikimų prieš kontrolinį atsiranda ritmas: nustatomas pradinis lygis, numatomos temos, stebima pažanga ir laiku koreguojamas mokymosi planas. Būtent nuoseklumas dažnai lemia didesnį pokytį nei viena intensyvi pamoka sekmadienio vakarą.
Dalis mokinių vengia klausti klasėje, nes bijo suklysti ar atrodyti prasčiau už kitus. Mažoje, palaikančioje grupėje ši baimė gali sumažėti. Kai mokytojas kuria saugią atmosferą ir klaidas vertina kaip mokymosi dalį, mokinys pamažu pradeda sakyti: „Aš nesupratau šios vietos“ arba „Mano sprendimas kitoks“.
Tai svarbus pokytis. Akademinė pažanga prasideda ne tada, kai vaikas niekada neklysta, o tada, kai jis nebeslepia, ko dar nemoka. Ypač matematikos, lietuvių ar anglų kalbos pamokose klausimas, užduotas laiku, gali užkirsti kelią daug didesnei žinių spragai po kelių savaičių.
Yra situacijų, kai mokiniui reikia visiškai individualaus tempo. Jei spragos kaupėsi ilgai ir trūksta kelių ankstesnių klasių pagrindų, pradžioje naudingiau skirti daugiau laiko asmeniniam darbui. Pavyzdžiui, septintokui, kuris vis dar nepasitiki daugyba ir dalyba, bus sunku iš karto produktyviai mokytis algebros grupėje.
Individualios pamokos taip pat gali būti tinkamesnės, kai tikslas labai specifinis: pasirengti artimam atsiskaitymui iš vienos temos, išanalizuoti individualų rašinį, spręsti neįprastai sudėtingas olimpiadines užduotis ar prisitaikyti prie mokinio dėmesio bei emocinių poreikių. Vienas mokinys gali greitai perprasti teoriją, bet jam reikia daug laiko taikymui. Kitam reikia atvirkščiai – ramaus, išsamaus paaiškinimo nuo pat pradžių.
Vis dėlto individualus formatas nebūtinai turi pakeisti grupinį visam laikui. Dažnai geriausiai veikia derinys: pirmiausia užpildomos svarbiausios spragos individualiai, o vėliau mokinys prisijungia prie savo klasės ir lygio grupės, kur įtvirtina žinias bei palaiko reguliarų tempą.
Vien užrašo „grupinės pamokos“ nepakanka, kad mokinys gautų rezultatą. Pirmiausia svarbu, ar mokiniai grupuojami pagal klasę, žinių lygį ir mokymosi tikslą. Penktoko poreikiai skiriasi nuo aštuntoko, o VBE besiruošiančiam mokiniui reikalingas kitoks užduočių pobūdis nei tam, kuris tik stiprina bazę.
Kitas klausimas – ar mokytojas turi planą kiekvienam mokiniui. Net ir grupėje pažanga neturi būti vienoda visiems. Mokytojas turėtų žinoti, kur mokinys stringa, pasiūlyti jam tinkamo sudėtingumo užduotis ir aiškiai pasakyti, ką verta pakartoti tarp pamokų.
Verta pasidomėti, kaip vyksta pamoka nuotoliu. Ar mokiniai sprendžia užduotis aktyviai? Ar gali rašyti, klausti, gauti pataisymus? Ar po pamokos žino, ką jau išmoko ir ką darys toliau? Nuotolinis mokymas gali būti labai gyvas, jei jis kuriamas ne kaip vaizdo skambutis, o kaip kryptingas bendras darbas.
„Edup“ mažose grupėse mokiniai mokosi pagal klasę ir tikslą pritaikytą planą, o mokytojai specializuojasi konkrečiose amžiaus grupėse. Tai leidžia ne tik paaiškinti šiandienos temą, bet ir pastebėti, kokių ankstesnių žinių reikia, kad ji iš tiesų taptų aiški.
Pirmoji pamoka neturi būti galutinis sprendimas. Leiskite mokiniui po jos įvertinti ne tik ar buvo „įdomu“, bet ir ar jis suprato daugiau nei prieš pamoką, ar galėjo paklausti, ar nebijojo suklysti. Tėvams naudinga stebėti ne vien pažymį, bet ir mažesnius ženklus: ar vaikas greičiau pradeda namų darbus, ar pats pasako, kuri tema jau aiškesnė, ar ramiau reaguoja į būsimą atsiskaitymą.
Nesitikėkite, kad grupė atliks visą darbą už mokinį. Geriausi rezultatai atsiranda tada, kai pamokoje gautos įžvalgos virsta trumpa, reguliaria savarankiška praktika. Kartais pakanka 15-20 minučių po pamokos peržiūrėti klaidas ir išspręsti kelias panašias užduotis, kad nauja tema įsitvirtintų daug tvirčiau.
Jeigu mokinys iš pradžių tyli, tai dar nereiškia, kad formatas jam netinka. Jam gali reikėti kelių susitikimų apsiprasti su mokytoju ir grupe. Tačiau jei po kelių pamokų jis vis dar negauna galimybės klausti, nespėja dirbti savo tempu arba nejaučia pažangos, verta ieškoti kitos grupės ar pradėti nuo individualių pamokų.
Gera mokymosi forma yra ta, kuri nepalieka vaiko vieno su nesuprasta tema. Jei maža grupė suteikia jam drąsos klausti, aiškų planą ir norą bandyti dar kartą, ji gali tapti ne tik pagalba pažymiui, bet ir tvirtesniu pagrindu tikėti savo galimybėmis.
Nuspręsti padės ir konkretus pavyzdys: EdUp matematikos kursas grupėje kainuoja 18 EUR už pamoką, grupėje 4-5 mokiniai.
Individualios pamokos ir maži kursai 5-12 klasėms, PUPP, VBE ir eksternams. 20 korepetitorių komanda, 5,0 įvertinimas Google.
© EDUP. Visos teisės saugomos.
