Mokymosi motyvacijos metodai, kurie veikia

Pažymys, kurio mokinys tikėjosi geresnio, dažnai tampa ne tinginystės, o nusivylimo pradžia. „Man vis tiek nepavyks“, „nesuprantu nuo ko pradėti“, „rytoj pasimokysiu“, tokios mintys greitai atima norą stengtis. Veiksmingi mokymosi motyvacijos metodai prasideda ne nuo griežtesnių reikalavimų, bet nuo aiškaus atsakymo: kas konkrečiai mokiniui trukdo judėti pirmyn ir kokį mažą žingsnį jis gali padaryti šiandien.

Motyvacija nėra pastovi savybė, kurią vieni turi, o kiti, ne. Ji keičiasi priklausomai nuo mokinio savijautos, ankstesnių patirčių, užduoties sudėtingumo ir aplinkos. Penktokui, susidūrusiam su trupmenomis, ir abiturientui prieš VBE reikia skirtingos pagalbos, tačiau abiem svarbu patirti pažangą. Kai mokinys pamato, kad gali suprasti temą ir atlikti užduotį savarankiškai, atsiranda pagrindas norėti mokytis toliau.

Motyvacijos stoka dažnai slepia kitą problemą

Kai vaikas sako, kad nenori mokytis, verta neskubėti jo vadinti nemotyvuotu. Kartais už šios frazės slypi spragos, susikaupusios per kelias temas. Mokinys gali nežinoti, kaip pradėti uždavinį, bijoti suklysti klasėje arba nebespėti su mokymo tempu. Tuomet namų darbai tampa priminimu apie nesėkmę, o ne proga įtvirtinti žinias.

Kita dažna priežastis, pernelyg didelis ir miglotas tikslas. „Pagerink matematiką“ skamba rimtai, tačiau mokiniui nepasako, ką daryti pirmadienį 18 valandą. Daug lengviau pradėti nuo konkretaus veiksmo: per 25 minutes išspręsti penkis procentų uždavinius, išsiaiškinti vieną lygties sprendimo žingsnį arba pakartoti tris dažniausiai klystamas taisykles.

Tėvams naudinga atkreipti dėmesį ir į krūvį. Kartais motyvacijos stoka yra nuovargio signalas. Jei mokinys po mokyklos, būrelių ir kelionės namo bando mokytis vėlai vakare, vien valios pastangų gali nepakakti. Reikia ne ilgesnio sėdėjimo prie stalo, o realistiško plano, poilsio ir aiškių prioritetų.

Mokymosi motyvacijos metodai, kurie kuria pažangą

Maži, pamatuojami tikslai vietoje pažadų

Didelis tikslas, geras PUPP, stojamieji į gimnaziją ar aukštas VBE rezultatas, gali įkvėpti, tačiau kasdienėje rutinoje jis per tolimas. Suskirstykite jį į trumpus etapus. Pavyzdžiui, septintokas per savaitę gali pakartoti veiksmus su trupmenomis, išspręsti diagnostinį testą ir aptarti dvi neaiškias temas.

Svarbu vertinti ne vien rezultatą, bet ir atliktą veiksmą. Vietoje „gausi dešimtuką“ geriau sakyti: „šį vakarą suprasime, kaip pasirinkti teisingą formulę“. Pažymys priklauso nuo daugelio aplinkybių, o nuoseklus darbas yra mokinio kontrolėje. Šis skirtumas mažina įtampą ir augina atsakomybę.

Pradžios taisyklė, kai nesinori pradėti

Sunkiausia mokymosi dalis dažnai yra ne pati užduotis, o pirmosios penkios minutės. Susitarkite, kad mokinys dirbs tik dešimt minučių. Per tą laiką jis gali perskaityti užduotį, pasižymėti, ko nesupranta, ir išspręsti vieną paprastesnį pavyzdį. Dažnai pradėjus pasipriešinimas sumažėja ir mokinys tęsia ilgiau.

Šis metodas netinka kaip būdas nuolat spausti vaiką dirbti per nuovargį. Jei po dešimties minučių aiškiai matyti, kad jis išsekęs ar emociškai perkrautas, geriau numatyti pertrauką ir grįžti prie darbo kitu laiku. Tikslas yra ugdyti pastovumą, o ne susieti mokymąsi su kančia.

Matoma pažanga vietoje vien pažymių laukimo

Mokiniui svarbu turėti įrodymų, kad jis juda į priekį. Tam tinka trumpas pažangos lapas ar sąsiuvinio puslapis, kuriame žymimos jau suprastos temos, dažniausios klaidos ir klausimai kitai pamokai. Iš pradžių sąrašas gali būti labai paprastas: „moku spręsti tiesines lygtis“, „dar pasikartosiu nelygybes“.

Tokie užrašai keičia požiūrį į klaidą. Ji tampa ne nuosprendžiu, o konkrečiu signalu, ką daryti toliau. Kai mokinys po kelių savaičių pamato, kad uždavinys, anksčiau atrodęs neįveikiamas, jau išsprendžiamas, jo pasitikėjimas remiasi faktais, ne vien padrąsinimu.

Pasirinkimo laisvė aiškiose ribose

Mokiniui lengviau įsitraukti, kai jis gali priimti bent dalį sprendimų. Tėvai gali pasiūlyti pasirinkti, nuo kurios užduoties pradėti, ar mokytis 17, ar 18 valandą, ar pirmiausia kartoti teoriją, ar spręsti pavyzdžius. Ribos išlieka aiškios: sutarta tema turi būti atlikta, tačiau kelias iki jos gali būti lankstesnis.

Ypač paaugliams svarbu jausti, kad mokymasis nėra vien suaugusiųjų kontrolės priemonė. Pokalbis apie jų pačių tikslus dažnai veikia geriau nei priminimas, kad „reikia dėl ateities“. Vienam svarbi galimybė įstoti į norimą gimnaziją, kitam, studijų kryptis, trečiam, noras nebejausti streso per matematikos pamoką. Visi šie motyvai yra pakankamai reikšmingi.

Grįžtamasis ryšys apie pastangas ir strategiją

Pagyrimas „tu protingas“ malonus, bet ne visada padeda, kai užduotis pasunkėja. Daug stipriau veikia konkretus pastebėjimas: „pastebėjau, kad šįkart patikrinai veiksmus“, „nepasidavei po pirmos klaidos“, „teisingai išskaidei uždavinį į žingsnius“. Taip mokinys supranta, kokį elgesį verta kartoti.

Lygiai taip pat svarbu kalbėti apie klaidas ramiai. Užuot klausę „kodėl vėl taip padarei?“, pabandykite: „kuriame žingsnyje pasidarė neaišku?“ arba „ko reikėtų, kad kitą kartą šią vietą pastebėtum anksčiau?“ Toks klausimas ugdo mąstymą, o ne gynybą.

Mokymosi aplinka turi padėti, o ne reikalauti didvyriškumo

Telefonas ant stalo, nuolat ateinantys pranešimai ir neparuoštos priemonės verčia mokinį kiekvieną kartą iš naujo kovoti dėl dėmesio. Paprasta tvarka gali gerokai palengvinti pradžią: prieš mokymąsi paruošiamos reikalingos priemonės, nusistatomas konkretus laikas, o telefonas padedamas kitame kambaryje arba įjungiamas tylusis režimas.

Daugeliui mokinių tinka 25-30 minučių susikaupimo atkarpos ir trumpos pertraukos. Vis dėlto universalaus laiko nėra. Pradinėse klasėse mokantis vaikui gali reikėti trumpesnių etapų ir daugiau suaugusiojo pagalbos, o vyresnis mokinys, besiruošiantis VBE, kartais gali produktyviai dirbti ilgiau. Reikia stebėti ne laikrodį, o darbo kokybę.

Nuotolinis mokymasis taip pat gali būti stiprus motyvacijos šaltinis, jei jis nėra pasyvus ekrano stebėjimas. Mažoje grupėje ar individualioje pamokoje mokinys gauna daugiau progų klausti, iškart pasitikrinti supratimą ir neslėpti spragų. „Edup“ mokymosi procesas remiasi būtent tokia logika: pirmiausia išsiaiškinti, ko trūksta, tada sudaryti suprantamą planą ir reguliariai matuoti pažangą.

Kaip tėvams palaikyti, bet neperimti atsakomybės

Tėvų palaikymas nereiškia kiekvieną vakarą sėdėti šalia ir spręsti uždavinius už vaiką. Jei suaugusysis visada pasako pirmą žingsnį, mokinys gali pradėti abejoti savo gebėjimu veikti savarankiškai. Geriau padėti susikurti rutiną, užduoti klausimą ir leisti šiek tiek pagalvoti.

Naudingi trumpi, konkretūs pokalbiai. Vietoje klausimo „ar jau pasimokei?“ galima paklausti: „kuri užduotis šiandien buvo lengviausia?“ arba „ką norėtum išsiaiškinti kitoje pamokoje?“ Tokie klausimai nesukuria tardymo jausmo ir skatina mokinį įvardyti savo pažangą.

Taip pat verta saugotis palyginimų su broliais, sesėmis ar klasės draugais. Jie gali trumpam paskatinti, bet dažniau didina gėdą ir nerimą. Reali pažanga lyginama su paties mokinio vakar diena: ar jis geriau supranta temą, ar drąsiau klausia, ar greičiau atpažįsta sprendimo būdą.

Kada vien motyvacinių metodų nepakanka

Jei mokinys nuolat vengia konkretaus dalyko, nors stengiasi, problema gali būti ne motyvacija, o žinių spragos. Tokiu atveju spalvingas planuoklis ar atlygis už atliktas užduotis duos tik trumpą efektą. Reikia grįžti prie pagrindų ir nuosekliai atkurti supratimą.

Profesionali pagalba ypač vertinga, kai artėja svarbus atsiskaitymas, pažymiai ilgiau negerėja arba namuose mokymosi tema kelia nuolatinius konfliktus. Specializuotas mokytojas gali greitai nustatyti, kuri vieta stringa, paaiškinti kitu būdu ir parinkti užduotis, kurios nėra nei per lengvos, nei demotyvuojančiai sunkios.

Mokinio santykis su mokslu keičiasi tada, kai jis reguliariai patiria: „dar nemokėjau, bet išmokau“. Pradėkite nuo vienos temos, vieno aiškaus laiko ir vieno pasiekiamo žingsnio. Iš tokių mažų pergalių pamažu užauga drąsa kelti didesnius tikslus.

Susijusi paslauga: Pirmoji matematikos pamoka internetu už 1 €

Autorius

Rokas Rutkus

Rokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Visas profilis →

Straipsnį peržiūrėjo

Dominykas Ulevič

Dominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.

Visas profilis →