← Atgal į straipsnius
Matematikos pamokos
VBE matematikos kartojimas be paskutinės minutės streso
VBE matematikos kartojimas padeda paversti žinių spragas aiškiu veiksmų planu, ramiau spręsti uždavinius ir kryptingai siekti savo rezultato per egzaminą.
Autorius: Rokas RutkusPeržiūrėjo: Dominykas Ulevič
Atnaujinta: · Paskelbta: · Skaitymas ~6 min
Kai iki egzamino lieka keli mėnesiai ar savaitės, VBE matematikos kartojimas dažnai prasideda ne nuo formulės, o nuo nerimo: „Nuo ko pradėti?“, „Ar dar spėsiu?“ ir „Kodėl anksčiau išspręsti uždaviniai dabar atrodo tokie sunkūs?“ Ši būsena pažįstama daugeliui dvyliktokų. Gera žinia ta, kad rezultato nelemia valandų skaičius prie sąsiuvinio. Jį lemia aiškus planas, sąžiningai įvertintos spragos ir reguliarus darbas su tuo, kas iš tiesų kelia sunkumų.
Matematika nėra dalykas, kurį galima patikimai „perskaityti“ prieš egzaminą. Formulę galima prisiminti, tačiau gebėjimas atpažinti, kada ją taikyti, atsiranda sprendžiant. Todėl kartojimo tikslas turėtų būti ne peržvelgti visas temas iš eilės, o išmokti ramiai pasirinkti sprendimo kelią net tada, kai uždavinio formuluotė atrodo neįprasta.
VBE matematikos kartojimas prasideda nuo diagnostikos
Pirmas žingsnis, ne sudaryti idealų tvarkaraštį, o suprasti dabartinį savo tašką. Išsispręskite vieną ankstesnių metų VBE užduotį arba didesnę jos dalį tokiomis sąlygomis, kurios būtų artimos egzaminui: ribokite laiką, nesinaudokite užrašais ir neieškokite užuominų internete. Nebūtina iškart surinkti norimo balo. Šio bandymo vertė, tiksliai pamatyti, kur dingsta taškai.
Klaidų neužtenka pažymėti raudonai. Jas verta suskirstyti. Vienos atsiranda dėl neišmoktos temos, pavyzdžiui, funkcijų tyrimo ar tikimybių. Kitos, dėl neatidumo: neteisingai perrašyto skaičiaus, praleisto minuso, neatsakyto klausimo. Trečia grupė, uždaviniai, kurių idėją supratote tik pamatę sprendimą. Būtent šie uždaviniai rodo, kad reikia stiprinti ne atmintį, o sprendimo strategiją.
Tėvams čia svarbu vengti vieno dažnai pasitaikančio spaudimo: vien prastas bandomosios užduoties rezultatas nepasako, koks bus egzamino balas. Jis parodo, ką daryti toliau. Kai mokinys vietoje migloto „man nesiseka matematika“ pamato tris konkrečias silpnesnes temas, įtampa mažėja, nes problema tampa sprendžiama.
Kaip susidėlioti kartojimo planą, kuris veikia
Veiksmingas planas nėra kalendorius, kuriame kiekvienai temai skiriama po vieną vakarą. Kai kuriems mokiniams pakaks pakartoti trigonometrijos formules ir išspręsti keliolika mišrių uždavinių. Kitiems pirmiausia reikės grįžti prie algebrinių veiksmų, nes be jų stringa lygtys, funkcijos ir išvestinės.
Pradėkite nuo temų, kurios dažnai kartojasi užduotyse ir kartu kelia daugiausia sunkumų. Paprastai tai algebrinės išraiškos ir lygtys, funkcijos, geometrija, tikimybės bei statistika, išvestinės ir integralai. Vis dėlto prioritetas priklauso nuo jūsų diagnostikos. Jei geometrija sekasi gerai, nėra prasmės jai skirti pusės savaitės vien todėl, kad ši tema atrodo „svarbi“.
Kiekvieną mokymosi savaitę naudinga turėti tris skirtingus darbo tipus: temos supratimą, kryptingą uždavinių sprendimą ir mišrų pasitikrinimą. Iš pradžių trumpai atkurkite taisykles bei pavyzdžius. Tuomet spręskite tos pačios temos uždavinius nuo paprastesnių iki sudėtingesnių. Savaitės pabaigoje įtraukite kelių temų uždavinių, nes egzamine niekas nepasakys, kokį metodą reikia pasirinkti.
Svarbiausia planuoti ne tik mokymąsi, bet ir grįžimą prie temos. Jei pirmadienį išmokote spręsti logaritmines lygtis, penktadienį skirkite 15 minučių keliems panašiems uždaviniams. Dar po savaitės patikrinkite save dar kartą. Toks kartojimas su intervalais padeda žinioms išlikti ilgiau nei viena intensyvi vakaro sesija.
Vienas sąsiuvinis klaidoms gali pakeisti daug ką
Atskiras klaidų sąsiuvinis nėra papildoma biurokratija. Tai jūsų asmeninė egzamino instrukcija. Į jį verta rašyti ne visus neteisingus sprendimus, o tas klaidas, kurios gali pasikartoti: supainiotą formulę, pamirštą apribojimą, neteisingai pasirinktą būdą ar nesuprastą geometrijos teiginį.
Prie kiekvienos klaidos užrašykite, kodėl ji įvyko, ir vieną trumpą taisyklę sau. Vietoje „nemoku tikimybių“ daug naudingiau parašyti: „Pirmiausia nustatau, ar įvykių tvarka svarbi.“ Prieš bandomąjį egzaminą toks sąsiuvinis bus vertingesnis už dar kartą perskaitytą visą vadovėlį.
Neužtenka mokėti temą, reikia mokėti perskaityti uždavinį
VBE uždaviniai tikrina ne vien formulės prisiminimą. Dažnai didžiausias iššūkis yra suprasti, ko prašoma, kokie duomenys svarbūs ir ar atsakymas apskritai realistiškas. Dėl to prieš skaičiuodami stabtelėkite: pasižymėkite duomenis, įvardykite ieškomą dydį ir nuspręskite, su kuria tema uždavinys susijęs.
Ypač naudinga pratintis paaiškinti sprendimą balsu arba raštu. Jei galite aiškiai pasakyti, kodėl braižote funkcijos grafiką, taikote sinuso teoremą ar skaičiuojate išvestinę, tikėtina, kad suprantate metodą. Jei sprendimas laikosi tik ant nuojautos „taip kažkada darėme“, uždavinio formuluotės pokytis gali išmušti iš vėžių.
Atviri uždaviniai reikalauja ir tvarkingo pateikimo. Net teisinga idėja gali neatnešti visų įmanomų taškų, jei praleidžiami esminiai žingsniai. Rašykite taip, kad jūsų sprendimo eigą suprastų kitas žmogus: nurodykite taikomą formulę, nepameskite tarpinių veiksmų ir aiškiai suformuluokite galutinį atsakymą su reikiamais vienetais.
Bandomieji egzaminai ugdo ne tik žinias
Kai pagrindinės temos jau pakartotos, bandomoji užduotis tampa vienu svarbiausių įrankių. Ji parodo, ar mokate paskirstyti laiką, išlaikyti dėmesį ir grįžti prie sudėtingesnio klausimo nepanikuodami. Tačiau vien išsispręsti užduotį nepakanka, po jos reikia analizės.
Pasižiūrėkite, kurioms užduotims skyrėte neproporcingai daug laiko, kur praradote taškus dėl skubėjimo ir kurių klausimų net nepradėjote. Kartais mokinys turi pakankamai žinių aukštesniam rezultatui, bet pirmoje užduoties dalyje užstringa prie vieno sunkaus klausimo. Egzamino metu verta pirmiausia surinkti tuos taškus, kuriuos galite pasiimti užtikrintai, o prie sudėtingesnių uždavinių sugrįžti vėliau.
Nelyginkite kiekvieno bandomojo rezultato su draugų balais. Lyginkite su savo ankstesniu bandymu. Gal šįkart greičiau atpažinote funkcijos uždavinį, padarėte mažiau skaičiavimo klaidų arba drąsiau ėmėtės atvirų klausimų. Tokia pažanga yra tikra, net jei ji dar neatsispindi viename idealiame skaičiuje.
Kada verta mokytis su mokytoju
Savarankiškas kartojimas tinka, kai mokinys geba laikytis plano, supranta savo klaidas ir gali rasti patikimus paaiškinimus. Tačiau jei prie tos pačios temos grįžtama kelis kartus, o sprendimo eiga vis tiek neaiški, papildoma pagalba gali sutaupyti daug laiko ir nervų.
Mokytojas padeda ne „išspręsti už mokinį“, o pastebėti pasikartojančias spragas, parinkti tinkamo lygio uždavinius ir išmokyti sprendimo logikos. Mažoje grupėje ar individualiose pamokose galima greitai išsiaiškinti, ar sunkumas slypi formulėse, bazinėse žiniose, ar uždavinio teksto supratime. „Edup“ mokymosi procesas būtent todėl pradedamas nuo mokinio poreikių, vienam reikia atkurti pagrindus, kitam sustiprinti sudėtingesnes VBE temas ir greitį.
Papildomos pamokos duoda daugiausia naudos tada, kai tarp jų mokinys sprendžia savarankiškai. Mokytojo paaiškinimas suteikia kryptį, o nuoseklus praktinis darbas paverčia ją įgūdžiu.
Likus paskutinėms dienoms
Paskutinę savaitę nebandykite išmokti visko iš naujo. Peržvelkite klaidų sąsiuvinį, pasikartokite dažniausiai naudojamas formules, išspręskite kelis skirtingų temų uždavinius ir pasiruoškite egzamino dienos ritmą. Miegas, maistas ir laikas be ekranų nėra prabanga, pavargusiam protui sunkiau perskaityti net gerai pažįstamą sąlygą.
Jei prieš egzaminą jaučiate įtampą, tai nereiškia, kad nesate pasiruošę. Įtampa dažnai rodo, kad rezultatas jums rūpi. Leiskite jai priminti ne apie galimas nesėkmes, o apie atliktą darbą: kiekvienas išspręstas uždavinys, suprasta klaida ir pakartota tema jau stiprina jūsų galimybę ramiai parodyti tai, ką mokate.
Susijusi paslauga: Matematikos korepetitorius 11-12 klasei ir VBE
Autorius
Rokas RutkusRokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.
Visas profilis →Straipsnį peržiūrėjo
Dominykas UlevičDominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.
Visas profilis →EdUp pamokos
Reikia pagalbos su matematika?
Individualios pamokos ir maži kursai 5-12 klasėms, PUPP, VBE ir eksternams. 20 korepetitorių komanda, 5,0 įvertinimas Google.
Skaitykite toliau
← Atgal į straipsnius
Matematikos pamokos
VBE matematikos kartojimas be paskutinės minutės streso
VBE matematikos kartojimas padeda paversti žinių spragas aiškiu veiksmų planu, ramiau spręsti uždavinius ir kryptingai siekti savo rezultato per egzaminą.
Autorius: Rokas RutkusPeržiūrėjo: Dominykas Ulevič
Atnaujinta: · Paskelbta: · Skaitymas ~6 min
Kai iki egzamino lieka keli mėnesiai ar savaitės, VBE matematikos kartojimas dažnai prasideda ne nuo formulės, o nuo nerimo: „Nuo ko pradėti?“, „Ar dar spėsiu?“ ir „Kodėl anksčiau išspręsti uždaviniai dabar atrodo tokie sunkūs?“ Ši būsena pažįstama daugeliui dvyliktokų. Gera žinia ta, kad rezultato nelemia valandų skaičius prie sąsiuvinio. Jį lemia aiškus planas, sąžiningai įvertintos spragos ir reguliarus darbas su tuo, kas iš tiesų kelia sunkumų.
Matematika nėra dalykas, kurį galima patikimai „perskaityti“ prieš egzaminą. Formulę galima prisiminti, tačiau gebėjimas atpažinti, kada ją taikyti, atsiranda sprendžiant. Todėl kartojimo tikslas turėtų būti ne peržvelgti visas temas iš eilės, o išmokti ramiai pasirinkti sprendimo kelią net tada, kai uždavinio formuluotė atrodo neįprasta.
VBE matematikos kartojimas prasideda nuo diagnostikos
Pirmas žingsnis, ne sudaryti idealų tvarkaraštį, o suprasti dabartinį savo tašką. Išsispręskite vieną ankstesnių metų VBE užduotį arba didesnę jos dalį tokiomis sąlygomis, kurios būtų artimos egzaminui: ribokite laiką, nesinaudokite užrašais ir neieškokite užuominų internete. Nebūtina iškart surinkti norimo balo. Šio bandymo vertė, tiksliai pamatyti, kur dingsta taškai.
Klaidų neužtenka pažymėti raudonai. Jas verta suskirstyti. Vienos atsiranda dėl neišmoktos temos, pavyzdžiui, funkcijų tyrimo ar tikimybių. Kitos, dėl neatidumo: neteisingai perrašyto skaičiaus, praleisto minuso, neatsakyto klausimo. Trečia grupė, uždaviniai, kurių idėją supratote tik pamatę sprendimą. Būtent šie uždaviniai rodo, kad reikia stiprinti ne atmintį, o sprendimo strategiją.
Tėvams čia svarbu vengti vieno dažnai pasitaikančio spaudimo: vien prastas bandomosios užduoties rezultatas nepasako, koks bus egzamino balas. Jis parodo, ką daryti toliau. Kai mokinys vietoje migloto „man nesiseka matematika“ pamato tris konkrečias silpnesnes temas, įtampa mažėja, nes problema tampa sprendžiama.
Kaip susidėlioti kartojimo planą, kuris veikia
Veiksmingas planas nėra kalendorius, kuriame kiekvienai temai skiriama po vieną vakarą. Kai kuriems mokiniams pakaks pakartoti trigonometrijos formules ir išspręsti keliolika mišrių uždavinių. Kitiems pirmiausia reikės grįžti prie algebrinių veiksmų, nes be jų stringa lygtys, funkcijos ir išvestinės.
Pradėkite nuo temų, kurios dažnai kartojasi užduotyse ir kartu kelia daugiausia sunkumų. Paprastai tai algebrinės išraiškos ir lygtys, funkcijos, geometrija, tikimybės bei statistika, išvestinės ir integralai. Vis dėlto prioritetas priklauso nuo jūsų diagnostikos. Jei geometrija sekasi gerai, nėra prasmės jai skirti pusės savaitės vien todėl, kad ši tema atrodo „svarbi“.
Kiekvieną mokymosi savaitę naudinga turėti tris skirtingus darbo tipus: temos supratimą, kryptingą uždavinių sprendimą ir mišrų pasitikrinimą. Iš pradžių trumpai atkurkite taisykles bei pavyzdžius. Tuomet spręskite tos pačios temos uždavinius nuo paprastesnių iki sudėtingesnių. Savaitės pabaigoje įtraukite kelių temų uždavinių, nes egzamine niekas nepasakys, kokį metodą reikia pasirinkti.
Svarbiausia planuoti ne tik mokymąsi, bet ir grįžimą prie temos. Jei pirmadienį išmokote spręsti logaritmines lygtis, penktadienį skirkite 15 minučių keliems panašiems uždaviniams. Dar po savaitės patikrinkite save dar kartą. Toks kartojimas su intervalais padeda žinioms išlikti ilgiau nei viena intensyvi vakaro sesija.
Vienas sąsiuvinis klaidoms gali pakeisti daug ką
Atskiras klaidų sąsiuvinis nėra papildoma biurokratija. Tai jūsų asmeninė egzamino instrukcija. Į jį verta rašyti ne visus neteisingus sprendimus, o tas klaidas, kurios gali pasikartoti: supainiotą formulę, pamirštą apribojimą, neteisingai pasirinktą būdą ar nesuprastą geometrijos teiginį.
Prie kiekvienos klaidos užrašykite, kodėl ji įvyko, ir vieną trumpą taisyklę sau. Vietoje „nemoku tikimybių“ daug naudingiau parašyti: „Pirmiausia nustatau, ar įvykių tvarka svarbi.“ Prieš bandomąjį egzaminą toks sąsiuvinis bus vertingesnis už dar kartą perskaitytą visą vadovėlį.
Neužtenka mokėti temą, reikia mokėti perskaityti uždavinį
VBE uždaviniai tikrina ne vien formulės prisiminimą. Dažnai didžiausias iššūkis yra suprasti, ko prašoma, kokie duomenys svarbūs ir ar atsakymas apskritai realistiškas. Dėl to prieš skaičiuodami stabtelėkite: pasižymėkite duomenis, įvardykite ieškomą dydį ir nuspręskite, su kuria tema uždavinys susijęs.
Ypač naudinga pratintis paaiškinti sprendimą balsu arba raštu. Jei galite aiškiai pasakyti, kodėl braižote funkcijos grafiką, taikote sinuso teoremą ar skaičiuojate išvestinę, tikėtina, kad suprantate metodą. Jei sprendimas laikosi tik ant nuojautos „taip kažkada darėme“, uždavinio formuluotės pokytis gali išmušti iš vėžių.
Atviri uždaviniai reikalauja ir tvarkingo pateikimo. Net teisinga idėja gali neatnešti visų įmanomų taškų, jei praleidžiami esminiai žingsniai. Rašykite taip, kad jūsų sprendimo eigą suprastų kitas žmogus: nurodykite taikomą formulę, nepameskite tarpinių veiksmų ir aiškiai suformuluokite galutinį atsakymą su reikiamais vienetais.
Bandomieji egzaminai ugdo ne tik žinias
Kai pagrindinės temos jau pakartotos, bandomoji užduotis tampa vienu svarbiausių įrankių. Ji parodo, ar mokate paskirstyti laiką, išlaikyti dėmesį ir grįžti prie sudėtingesnio klausimo nepanikuodami. Tačiau vien išsispręsti užduotį nepakanka, po jos reikia analizės.
Pasižiūrėkite, kurioms užduotims skyrėte neproporcingai daug laiko, kur praradote taškus dėl skubėjimo ir kurių klausimų net nepradėjote. Kartais mokinys turi pakankamai žinių aukštesniam rezultatui, bet pirmoje užduoties dalyje užstringa prie vieno sunkaus klausimo. Egzamino metu verta pirmiausia surinkti tuos taškus, kuriuos galite pasiimti užtikrintai, o prie sudėtingesnių uždavinių sugrįžti vėliau.
Nelyginkite kiekvieno bandomojo rezultato su draugų balais. Lyginkite su savo ankstesniu bandymu. Gal šįkart greičiau atpažinote funkcijos uždavinį, padarėte mažiau skaičiavimo klaidų arba drąsiau ėmėtės atvirų klausimų. Tokia pažanga yra tikra, net jei ji dar neatsispindi viename idealiame skaičiuje.
Kada verta mokytis su mokytoju
Savarankiškas kartojimas tinka, kai mokinys geba laikytis plano, supranta savo klaidas ir gali rasti patikimus paaiškinimus. Tačiau jei prie tos pačios temos grįžtama kelis kartus, o sprendimo eiga vis tiek neaiški, papildoma pagalba gali sutaupyti daug laiko ir nervų.
Mokytojas padeda ne „išspręsti už mokinį“, o pastebėti pasikartojančias spragas, parinkti tinkamo lygio uždavinius ir išmokyti sprendimo logikos. Mažoje grupėje ar individualiose pamokose galima greitai išsiaiškinti, ar sunkumas slypi formulėse, bazinėse žiniose, ar uždavinio teksto supratime. „Edup“ mokymosi procesas būtent todėl pradedamas nuo mokinio poreikių, vienam reikia atkurti pagrindus, kitam sustiprinti sudėtingesnes VBE temas ir greitį.
Papildomos pamokos duoda daugiausia naudos tada, kai tarp jų mokinys sprendžia savarankiškai. Mokytojo paaiškinimas suteikia kryptį, o nuoseklus praktinis darbas paverčia ją įgūdžiu.
Likus paskutinėms dienoms
Paskutinę savaitę nebandykite išmokti visko iš naujo. Peržvelkite klaidų sąsiuvinį, pasikartokite dažniausiai naudojamas formules, išspręskite kelis skirtingų temų uždavinius ir pasiruoškite egzamino dienos ritmą. Miegas, maistas ir laikas be ekranų nėra prabanga, pavargusiam protui sunkiau perskaityti net gerai pažįstamą sąlygą.
Jei prieš egzaminą jaučiate įtampą, tai nereiškia, kad nesate pasiruošę. Įtampa dažnai rodo, kad rezultatas jums rūpi. Leiskite jai priminti ne apie galimas nesėkmes, o apie atliktą darbą: kiekvienas išspręstas uždavinys, suprasta klaida ir pakartota tema jau stiprina jūsų galimybę ramiai parodyti tai, ką mokate.
Susijusi paslauga: Matematikos korepetitorius 11-12 klasei ir VBE
Autorius
Rokas RutkusRokas Rutkus yra EdUp įkūrėjas ir matematikos korepetitorius 11-12 klasėms. Matematikos VBE išlaikė 100 balų, pravedė daugiau nei 4000 pamokų ir dirbo matematikos mokytoju Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.
Visas profilis →Straipsnį peržiūrėjo
Dominykas UlevičDominykas Ulevič yra EdUp matematikos korepetitorius 9-12 klasėms ir eksternams. Baigė Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjų, veda 9-12 klasių pamokas ir eksternų kursą.
Visas profilis →EdUp pamokos
Reikia pagalbos su matematika?
Individualios pamokos ir maži kursai 5-12 klasėms, PUPP, VBE ir eksternams. 20 korepetitorių komanda, 5,0 įvertinimas Google.